2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

Sapnai.







Yra keletas važiavimo mašinoje būdų (čia turiu mintyje ne tas šunų trobeles, žinoma, kirtis ant ū ilgosios šiuo atveju), taigi, vadinasi, važiuoti galima: a) tyloje, b) garsiai klausantis muzono, c) santūriai niūniuojant ir (ne)pataikant į subtilių garsų taktą, d) diskutuojant su bendrakeleiviais ir... dar vienas, kuris man ypač prie širdies. 

Kai jau nebeįmanoma klaustytis radijo dainuškų, susirandu tokią programą kur kas nors, ką nors šneka. Patikėkit, kokių įdomių reikalų ten prikalba. Pvz. Kažkada  (prieš šimtą metų, kai kraustėmės iš sostinės į gimtąją Kelmę ir vienui viena prisikrovusi pilną mersiuką turto) klausiausi ilgiausio pasakojimo apie kvapus ir kvepalus, baisiai patiko. O nusikeliant dar toliau į praeitį, turiu paminėti, jog grįždama po paskaitų namo, dažniausiai įsijungdavau "Marijos radiją". Vis pataikydavau nugirsti kokią itin jautrią temą, kuri manęs nepalikdavo abejingos. Abejinga man labai sunku išlikti, toks jau mano būdas, griebia už širdies įvairios ašarų pakalnės, turgūs su savo bėdomis ir nepriklusomos paieškų tarnybos... Žodžiu, tas šventas radijas mane taip pagriebdavo, kad netgi įvažiavus į namų kiemą, dar kurį laiką nelipdavau iš mašinos ir klausydavau, kuo baigsis diskusija. 
Sykį įkvėpta gražaus ir dangiško pokalbio ėmiau ieškoti internete katalikiškų forumų, nedaug trūko, kad prie jų prisijungčiau :) bet gal ir gerai, kad kasdienybės rutinai prispaudus to nepadariau, nes tiesą sakant, baisu ir pagalvoti, kas galėjo iš viso to išsirutulioti :)
Nežinau, kaip reiktų traktuoti tą pomėgį klausytis įvairaus žanro pokalbių laidų, vis klausiu savęs, ar tai asmenybės sutrikimas, ar beprotybės išraiška, o gal visai normalus reiškinys... Atsakymo nerandu. O tas pomėgis niekur nedingsta.
Taigi prisiminus šią savo silpnybę, šiandien pasisėmiau psichologinių žinių apie sapnus (tiesioginė transliacija "Žinių radijo"), pasirodo, tai geriau nei bet koks sapnininkas!!! Nuo šiol į savo beprotiškus sapnus žvelgsiu visai kitaip. Pokalbyje dalyvavo Elona Ilgiuvienė. Ji taip įdomiai dėstė apie galimas sapnų reikšmes ir jų funkcijas, kad vėl paėmė ir kaip su grandinėmis prikaustė prie radijo imtuvo. 
Va čia straipsnelis, kuris daug maž atspindi girdėtos laidos aspektus, paskaitykit:

O, beje, sapnuoti aš mėgstu, nepaisant netgi to fakto, kad per tuos nelemtus sapnus negaliu pailsėti. Sapnuose aš gyvenu antrą gyvenimą. Kartais jis man patinka labiau nei tikrasis. Kartais norisi iš ten pabėgti ir niekada negrįžti. Bet vis viena - esu labai laiminga, kad sapnuoju, nes žinau, jog yra ir tokių, kurie savo sapnų nepamena, o tai mano galva, didis nuostolis...

Linkėdama labos nakties, noriu pacituoti A. Huffington: raginu jus užsimerkti ir atrasti puikias idėjas, kurios slypi mumyse, išjungti variklius ir atrasti miego galią.



p.s. nuo savęs pridedu raginimą klausytis radijo :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą