2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis

Apie šypsenas.



Negalvokit, kad aš specialiai ieškau visokių akcijų ir paramos projektų... Tiesiog  pamatau ir negaliu nepadėti. Net tada, kai pačiai ta pagalba būtų ne pro šalį... Bet vis tiek jau vien nuo tos minties, kad kažkam galiu padovanoti šypseną, imu skrajoti kaip ant sparnų. Dovanoti gera. Ir mažiems, ir dideliems. Ir saviems, ir svetimiems.
Šįkart šypsenos ir dėmesys seneliams. . .

Vilniaus Rotaract klubo organizuojama akcija jau tapo tradicine. Išties prasminga ir kilnu... Vaikams pagalba suteikiama dažniau ir noriau, jiems aukojama, jie gauna paramą, labdarą... O ar dažnai susimąstome apie vyresnio amžius žmones, apie tai, kokie pažeidžiami mūsų senoliai, kokiame varge gyvena, kokios jų svajonės?

Vaikai svajoja apie žaislus ir kompiuterius, knygas ir rūbus... apie ateitį. O seneliai? Apie jų svajones galvoti skauda...

Skauda galvoti ir apie tai, kodėl jie liko vieni... Galbūt atsitiktinai, galbūt savo noru, galbūt toks likimas, galbūt dėl klaidų, kurias darome visi, galbūt...

Bet svajonės - didelės ir mažos gali virsti tikrove, nepaisant amžiaus, aplinkybių, klaidų...

Devyniasdešimtmetė Staselė svajoja apie blenderį, patalynę... Janinai reikia tefloninės skardos... 104 metų Marė norėtų medaus...

Apie ką svajosime mes, kai būsime jų amžius?

Visus norus ir detalesnę informaciją rasite čia:


http://rotaract-vilnius.org/lt/main/projektai/seneliai







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą