Keli įdomūs faktai apie autorių: priverstas trauktis iš tėvynės Kader Abdolah apsigyveno Nyderlanduose, pradėjo rašyt jam nauja, gana greitai išmokta nyderlandų kalba. Rašytojo slapyvardis skirtas bičiuliams atminti: du pseudonimo dėmenys – rašytojo draugų, kurie buvo nukankinti priešiškų režimų, vardai. Šį rašytoją šiemet galima gyvai pamatyti Knygų mugėje. Tikrai nueičiau jo autografo, jei būtų galimybė.
Šis tas iš knygos paraščių*: knygoje nemažai kalbėta apie Irano kiną. Paminėtas filmas "Karvė". Susidomėjau. Būtinai artimiausioj ateity peržiūrėsiu porą juostų, nes atsiliepimai apie to krašto, cenzūros kupino, filmus itin geri.
* paraštėmis vadinu knygos detales, kurios mane itin sudomino, papiktino, nustebino, nuvylė, sukrėtė, pralinksmino, privertė susimąstyti...
Apie pažintį su knyga. Nesu islamiškos, musulmoniškos ir su tais tikėjimais susijusios literatūros gerbėja, bet ši knyga mane nustebino, sujaudino ir netgi pravirkdė... Taip taip, ėmiau ir apsiašarojau... Karas yra kažkas baisaus. Nesvarbu, kas jį pradėjo ir dėl ko, bet tai toks skaudulys, kuris sudaužo į šipulius viską, kas gražiausia ir tyriausia...
Nors knygą perskaičiau kiek anksčiau, bet dar ir dabar negaliu pamiršti to jausmo, kuris mane lydėjo iki pat istorijos pabaigos... O istorija aprašyta tikrai magiškai. Visos tos namų paslaptys, tradicijos, saviti charakteriai, tikinčiųjų vertybės, šeimos verslas, kilimų rišimo paslaptys, skaudžios artimųjų patirtys ir jaukūs prisiminimai. Korano eilutės. Poezija. Nuostabu. Keista, kad vartoju šį žodį visos šios knygos kontekste. Žiaurume to nuostabumo nedaug. Bet ar žinotume, kas yra nuostabu, jeigu nepatirtume žiaurumo, blogio?... Žinoma, istorijos žinovai gal ir iškapstytų melo prieskonių šioje istorijoje, gal apšauktų autorių nesąžiningumu, bet mano nuomone, tai yra jo teisė, teisė aprašyti savo istoriją taip, kaip išgyveno ir jautė pats.
Veiksmas. „Mečetės namai“ - giminės istorija apie turtingą ir garbingą Senedžano miesto giminę, tarnaujančią mečetei. Viename erdviame name glaudžiasi trijų pusbrolių šeimos: turtingo kilimų pirklio Aga Džano, dvasininko Alsaberio ir aklojo Muedzino. "Gyvenimo tvarka čia nusistovėjusi ir ritminga kaip ir mečetės namų taisyklės, akylai saugomos senųjų namų tarnaičių. Tačiau ir per storas namo sienas į šeimos gyvenimą ima skverbtis permainos. Naujų laikų apraiškoms susidūrus su per amžius nusistovėjusiomis mečetės namų tradicijomis, kyla konfliktinių situacijų. Dramatiškos Irano istorijos akivaizdoje ima byrėti šeimos vienybė - po 1979 m. religinės revoliucijos vieni namiškiai pasirenka fundamentalistų pusę, kiti stoja prieš juos."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą