Kadangi šiandien Pasaulinė poezijos diena, tai reikia tarti žodį ir apie ją. Šįkart trumpa odė Gintaro Bleizgio eilėms.
laiškas
I
visą žiemą snigo
o dabar sniego
nė ženklo
jau pripratau
atrodo kad
niekada ir nebuvo
mama aš niekur
neįsirašiau
tavo balso
nežinojau
kad jis taps
nepasiekiamas
II
reikės tvarkyt tavo kapą
nes žemės įgriuvo
pasaulis kas dieną įgriūva
iš naujo aptverti rinkti
uogas šaukti miške tarytum
būtume pasiklydę
tarytum tuoj
atsiliepsi
III
visi tavo daiktai taip ir liko
ir jeigu sugrįžtum - -
žinai
jie dar tinkami
Su poezija taip jau būna, arba supranti, arba ne, arba mėgsti, arba nekenti :) man visi žanrai patinka, net tada, kai kažko nesuprantu, kai akivaizdu, kad kūrinys nėra aukštos meninės vertės, vis vien visada ieškau pliusų, nors minusiukai bado akis :)
AtsakytiPanaikintiBeje, kaip tik į mūsų temą - iq.lt šiandien paskelbtame Bleizgio interviu, cituoju:
AtsakytiPanaikinti"– Apie supratimą. Esate sakęs, kad idealus skaitytojas yra tas, kuris supranta, ką autorius parašo. Nieko daugiau nenorite. Ar tai vis dėlto nėra retokai išsipildantis noras?
– Aš stebiuosi, bet žmonės supranta (juokiasi). Nors iš tiesų yra daug žmonių, kurie apskritai nesuvokia šiuolaikinės poezijos, jiems galbūt artimesnė prieškario metų kūryba, kurioje viskas aiškiau. Kai pats ėmiau suprasti šiuolaikinę poeziją, daug galvojau, kaip čia paaiškinti žmonėms, lyg ir nėra čia ko nesuprasti.
Mano knygos „Jonas Krikštytojas“ pradžioje yra paimta citata apie sėjimą iš Biblijos. Mintis ta, kad jei nenumirštama, tai ir neatgimstama. O knyga baigiasi eilutėmis, kad guluosi į dirvožemį, pasitikiu tavimi… „Sode“ kalbama apie vaisius. Ir tada ima kas nors ir parašo, kad Bleizgys vis dėlto nueina į žemdirbystės tradiciją… Tada man aišku, kad mano kūrybos visiškai nesuprato. Net jei ir giria, bet matai, kad nesuvokia, tai kas iš to? Ne tą knygą giria."
gražu, gilu... Patiko!
AtsakytiPanaikinti