Iššūkis - knyga Nr.7 - R. Stankevičius "Patys paprasčiausi burtažodžiai"

Tikriausiai rinkdamiesi knygas visi atsižvelgiame į tam tikrus kriterijus, kad neprapultume gausiųjų literatūros lobynų akivaruose - vieni susigundome anotacijomis, kiti čiumpame skaitinius iš top'ų lentynėlių, treti atsižvelgiame į draugų rekomendacijas...

Na, o aš sergu liga, kuri vadinasi "jurgaivanauskavimas". Pirma jos knyga man į rankas papuolė taip seniai, jog galima sakyti, tiesiog užaugau su Jurga ir jos "Pakalnučių metais", mokykloje rašydama interpretacijas ar rašinius ir sąmoningai, ir nesąmoningai atkartodavau jos stilių, frazes... Beje, tikriausiai ir mano lietuvių kalbos mokytoja prijautė šiai rašytojai, nes pažymius gaudavau gerus.

Jurgai išėjus ėmiau ilgėtis jos tarsi artimo žmogaus... Gal tai kažkiek beprotiška, bet lankydavau jos kapą, ne ištisai, tik porą kartų, bet vis tiek...

Įsteigus J.I. vardo premiją, imdavausi pažindintis su laureatais, tikėdamasi atrasti dalelę Jurgos. Ir radau... Radau net daugiau. K. Sabaliauskaitę, Šerelytę...

O dabar be galo džiaugiuosi susipažinusi su R.Stankevičiaus poezija ir jo asmenybe. Tikrai neapsiimsiu analizuoti kiekvieno eilėraščio, jau mokyklos suole protestuodavau prieš tokias interpretacijas, kaip galima spręsti apie tai, ką nori pasakyti poetas? Verčiau leistų mokinukams laisvai reikšti savo nuomonę apie eiles, skatintų svarankišką mąstymą...

Kas mane sužavėjo šioje knygoje? Pati jos sandara, struktūra. Trys besikartojantys ir persipinantys ciklai: skaičiavimai, statulos, kalbelės. Skaitant visą laiką lydėjo viena mintis: kiek galios savyje turi turėti, kad į eiles sudėtum viską, o viską - žinojimą, išprusimą, tyrinėjimų išvadas, simpatijas, liūdesį ir viltį?... Ir kiek daug reikia žinoi man, skaitančiam tą poeziją...

Iš minėtų trijų ciklų labiausiai įstrigo kalbelės-burtažodžiai, užkalbėjimai. Raganiški kerai ir dar - ieškojimas Dievo, man ir priminė Jurgą...

Baigusi skaityti eilėraščius ir atsivertusi kitą knygą, prozos, negalėjau išmesti iš galvos ritmiško skaitymo ir neeiliuotas tekstas tapo eilėmis. Poezija, tarytum, įsigėrė į kraują, mintis, jausmus...

Patirkit tai:

Kalbelė, padedanti sau atleisti

Kas metai

Mano kaltė vis skardesnė -

Jau moku išgauti keletą

Paprastučių melodijų -

Kas naktį

Dievo numestas nuorūkas rankioju -

Paslaptingi rūkai iš ryto -

Kaskart vis dažniau

Kyščioja lašeliai

Smalsius snukučius iš debesio -

Baimės akys didelės -

Ne tau vienam pirmas kartas -

-----

Šitos dienos, šitos akimirkos

Dievo juodraščiuose -

Devyni tuzinai variantų -

Kai kuriuose - jau lyja...

P.S. Deja, tai paskutinė šių metų iššūkio knyga, kitas įveiksiu ateity, o 2013 - aisiais, nepaisant 

šios neįvykdytos misijos, vėl dalyvausiu ir tikiuos, kad pasiseks geriau. Naivuolė.