Ruduo rudenėlis...
Tas spalvotas rugsėjis...
Kažko pradžia.
Kažko pabaiga.
Man rugsėjis, be jokios abejonės, asocijuojasi su knygomis. Iki kaulų čiulpų įaugęs tas su niekuo nesupainiojamas knygų kvapas, kuris dar mokyklos laikais žadindavo norą grįžti į suolą ir neskausmingai atsisveikinti su vasaros atostogomis. Taip taip. Su nekantrumu laukdavau mokslų, kad galėčiau įnikti į knygas. Visokiausias. Biologijos, istorijos, literatūros - žinoma. Gal kiek mažiau traukdavo tiksliųjų mokslų vadovėliai, bet ir juos mielai perversdavau ir žvilgteldavau, ko šiemet išmoksiu :) Universitete taip pat - peržvelgusi sąrašus, skubėdavau bibliotekon, kad susirinkčiau tai, ko reikia (ir nereikia)... Nesakau, kad visas storiausias teisines knygas perskaitydavau ir suvirškinusi informaciją ją pasisavindavau, bet vis tiek šis bei tas galvoje užsiliko :)
Taigi, man Biblioteka - šventas žodis (todėl iš didžiosios B). Vos tik sulaukusi tokio amžiaus, kada jau galima tapti registruotu skaitytoju, marširuodavau į Žemaitės biblioteką po keletą kartų per dieną. Ryte ir vakare. Keisdavau knygas ir ryte jas rydavau. Kartais skaitydavau po antklode pasišviesdama žibintuvėliu (vėliau - mobiliuoju telefonu), kartais net pamokų metu po vadovėliu slėpiau kai ką įdomesnio, tempdavausi storiausius skaitalus paskui save, kad ir kur keliaučiau... Taigi, mano bibliotekos skaitytojo knygelė buvo įspūdingo storio. Na, o dabar... dabar... retai, bet vis dar mėgaujuosi knygomis. Jei galėčiau, garbės žodis, gyvenčiau knygyne ar bibliotekoje...
Ir štai vieną vėlų vakarą, negalėdama užmigti, ėmiau ir sugalvojau, kad būtų be galo gražu pradėti rudenį padovanojant savo miestelio bibliotekai kokią nors perskaitytą knygą. Nežinau, kokiu būdu bibliotekas pasiekia knygos, bet akivaizdu, kad knygų niekada nebus per daug.
Jei kartais atsirastų norinčių prisidėti prie mano akcijos atrakcijos bei padovanoti knygą bibliotekai, taip ir padarykit. Juk knygų mylėtojų tiek daug ir toli gražu ne visi gali sau leisti pirkti naujas knygas, nes šiais laikais jos, Dieve padėk, tikrai nepigios... Nudžiuginkit ne tik kitą skaitovą, bet ir patys save. Juk daryti gerą, taip gera :)
Aš norėčiau padovanoti G. Bružienės romaną "Ilja. Paliesti dievą". Knygos aprašymas viename internetinių puslapių, pamenu, suintrigavo. Teigė, kad rašymo stilius panašus į K. Sabaliauskaitės (garbė aukštybėse jai). Todėl nelaukdama jokių akcijų, įsigijau šią knygą ir ... švelniai tariant truputį nusivyliau. Nieko panašaus į "Silvą rerum"... Gana keistas kūrinys... Bet ramiam vakarui toks lengvo turinio pasakojimas apie (tobulus žmones) kaip tik.
P.S. jei prisijungsit prie šios akcijos, prašau, palikit komentarą man :) O taip pat paraginkit kitus knygų mylėtojus prisidėti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą